- tutinėti
- tutinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., tūtinė́ti NdŽ šnek. 1. Lel palengva vaikštinėti: Eik greičiau netutinė́jęs! Trgn. Šoka merga, tutinė́ja, i kojelėm trepinėja Prng. Apie vežimus tutinėjo ir šūkavo vyrai, kraustydami ir kilodami mantą M.Katil. 2. kiek darbuotis, trepinėti: Tutinė́ji i užsilakstai, užsidirbi DūnŽ. Da tutinė́ju apie namus Ds. \ tutinėti; patutinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.